Kasmet Lietuvoje skyrybų metu nukenčia tūkstančiai vaikų. BNS duomenimis, nuo Nepriklausomybės atkūrimo apie 220 tūkst. vaikų išgyveno tėvų skyrybų sukeltą stresą, o beveik 6 tūkst. vaikų po skyrybų lieka augti be vieno iš tėvų (BNS, 2022 m.). Nors sprendimas išsiskirti priimamas tarp suaugusiųjų, vaikai patiria giliausias pasekmes. Teisininkė Augustė Vitkauskienė pabrėžia, kad tinkama komunikacija su vaikais skyrybų metu yra pagrindinis būdas apsaugoti jų emocinę gerovę.
Vaikų vaidmuo skyrybų procese
Skyrybų procesas dažnai paliečia ne tik sutuoktinius, bet ir jų vaikus, kurių emocinė gerovė neretai lieka nuošalyje. Tai dažna ir rimta mūsų visuomenėje vyraujanti problema. Nors dažniausiai tai yra dviejų žmonių priimtas sprendimas, neretai jis stipriai paveikia visą šeimą, ypač vaikus.
„Apie 80 proc. bylų, su kuriomis tenka dirbti, vienaip ar kitaip susijusios su mažamečiais vaikais. Skyrybos be vaikų šiais laikais sudaro mažumą“, – sako A. Vitkauskienė.
Vaikų interesai
Skyrybų proceso metu vaikų interesus atstovauja tėvai, o prireikus – vaiko teisių apsaugos specialistas. Dėl šios priežasties neretai pamirštama vaikų emocinė sveikata, o visas dėmesys nukrypsta į galutinį skyrybų rezultatą.
„Teisiniu požiūriu vaikai nėra tiesiogiai įtraukiami į skyrybų procesą. Tačiau emociniu lygmeniu vaikai visada yra šio proceso centre. Net jei fiziškai nedalyvauja bylose ar pokalbiuose, jie labai stipriai išgyvena visus šeimos pokyčius“, – pastebi teisininkė.
Pasak A. Vitkauskienės, dažnu atveju vaikai neturėtų būti tiesiogiai įtraukiami į teisminį procesą. Visgi labai svarbu, kad jie dalyvautų emociniame procese. Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais apie pokyčius šeimoje, paaiškinti, kas vyksta, išklausyti jų jausmus ir užtikrinti, kad jie jaustųsi saugūs bei išgirsti. Tokia atvira, amžių atitinkanti komunikacija padeda vaikams lengviau priimti situaciją ir mažina emocinę įtampą.
Tėvų tyla skyrybų metu
Skyrybos – vienas įtempčiausių laikotarpių visai šeimai. Dažnai tėvai stengiasi kuo mažiau kalbėti apie vykstantį procesą ar rodyti savo išgyvenimus vaikams, manydami, kad taip juos apsaugos. Visgi, toks toks sprendimas dažniau kenkia, nei padeda.
Net jei su vaikais apie skyrybas atvirai nekalbama, jie vis tiek jaučia situaciją – mato tėvų emocijas, jų elgesio pasikeitimus.
„Savo klientams visada pabrėžiu, kad net jei su vaikais apie skyrybas atvirai nekalbama, jie vis tiek jaučia situaciją – mato tėvų emocijas, jų elgesio pasikeitimus. Vaikai dažnai perima tėvų įtampą, kaltės ar baimės jausmus, net jei niekas to garsiai nepasako. Todėl itin svarbu suvokti, kad vaikas, nors ir tyliai, visada išgyvena šį procesą giliausiai. Dėl šios priežasties yra privalu su vaiku apie tai kalbėtis. Tokia komunikacija tampa subtilia pusiausvyra tarp dalyvavimo ir apsaugos“ , – sako A. Vitkauskienė.
Tinkamos komunikacijos svarba
Tėvų tylėjimas ar informacijos slėpimas paprastai tik padidina nerimą ir pasimetimą. Tuo tarpu tinkama komunikacija tarp tėvų ir vaikų gali tapti pagrindu, suteikiančiu stiprybės bei saugumo jausmą visiems šeimos nariams. Teisininkė džiaugiasi, kad atvirų ir brandžių pokalbių tarp tėvų ir vaikų skyrybų metu pasitaiko vis dažniau, nors, kaip teigia ji, nepakankamai dažnai.
Pagarbus ir sąmoningas tėvų elgesys gali tapti stiprybės šaltiniu tiek jiems patiems, tiek vaikams.
„Šiuo metu vyksta byla. Joje dalyvauja šeima, kurioje auga dvi paauglės. Vyras išsikraustė iš namų dėl kitos moters. Žmona, nors ir sukrėsta tokios situacijos, sugebėjo išlikti brandi – ji savo pykčio ar nuoskaudų neperkėlė vaikams, atvirai su jomis kalba apie pokyčius šeimoje, nedraudžia bendravimo su tėvu. Dėl šio požiūrio santykis su dukromis net sustiprėjo – mergaitės labiau atsiveria mamai, dalijasi savo išgyvenimais. Tokie atvejai parodo, kad pagarbus ir sąmoningas tėvų elgesys gali tapti stiprybės šaltiniu tiek jiems patiems, tiek vaikams“, – dalijasi A. Vitkauskienė.
Gerėjanti situacija
Teisininkė džiaugiasi, kad galima justi teigiamą tėvų požiūrio į vaikų įtraukimą į skyrybų procesą pokytį. Ji teigia, kad tėvai kur kas dažniau supranta vaiko emocijų svarbą, domisi psichologine pagalba, konsultuojasi su specialistais ir stengiasi priimti sprendimus, kurie kuo mažiau traumuotų vaikus, o požiūris, kad vaikai nieko nesupranta – tampa vis retesniu. Visgi, kad toks požiūrio pokytis vyktų, labai svarbu ir teisininko, kaip proceso dalyvio, vaidmuo.
„Geras šeimos teisės specialistas neturi būti tik dokumentų rengėjas ar derybų tarpininkas – jis tampa ir tam tikru emociniu vedliu. Aš pati visada pabrėžiu, kad galima ginčytis dėl turto, bet negalima skyrybų proceso paversti kova per vaiką. Vaikai labiausiai nukenčia tada, kai tėvai juos pasitelkia kaip priemonę savo principams įgyvendinti. Todėl teisininko pareiga – priminti, kad net ir skyrybose svarbiausia išlieka pagarba ir vaiko gerovė“, – akcentuoja A. Vitkauskienė.
Siekiant sveikos tėvų komunikacijos su vaikais skyrybų metu, teisininkė pataria su vaikais kalbėtis ramiai ir be kaltinimų vienas kitam, gebėti atskirti asmeninius jausmus ir nuoskaudas nuo tėvystės, nekalbėti blogai vienas apie kitą vaiko akivaizdoje. Svarbu vaikams iškomunikuoti, kad skyrybos susijusios su tėvų santykiais – ne vaiko elgesiu. Ne mažiau svarbus yra ir gero teisininko pasirinkimas, kuris gebėtų ne tik profesionaliai atstovauti, bet ir priminti, kad šiame procese svarbiausia vaiko gerovė. Tokiu požiūriu vaikas išlieka emociškai stabilus ir išsaugo pasitikėjimą tiek tėvais, tiek savimi.
Šaltiniai:
https://sc.bns.lt/view/item/santuoku-skyrybu-statistika-per-pastaruosius-5-10-metu-484047
Nuotraukos generuotos naudojant DI.
