Ikimokyklinis amžius – svarbus laikotarpis, kai vaikai mokosi pažinti, įvardyti ir valdyti savo emocijas. Tokio amžiaus vaikas pamažu tampa labiau savarankiškas, iniciatyvus, formuojasi jo socialiniai įgūdžiai. Šiuo laikotarpiu vaikui itin svarbi dėmesinga suaugusiųjų – tėvų ir pedagogų pagalba. „Kiekvienas vaikas yra labai individuali asmenybė, todėl kasdien tenka stebėti ir atpažinti daug skirtingų ženklų, kurie apibūdina vaikų jausmus“,- teigia ikimokyklinio ugdymo pedagogė Miglė Stasiukonytė.
Mažųjų ir vyresnių emocijų skirtumai
„Vaikai savo jausmus išreiškia labai įvairiai. Mažamečiai mėgsta labiau išsireikšti įvairiomis mimikomis, judesiais, kartais ašaromis. Jie reaguoja impulsyviai, nes dar tik pradeda pažinti savo emocijas. Vyresnėliai labiau linkę išsireikšti žodžiais, aiškiai pasako kaip jie jaučiasi,“ – pasakoja pedagogė.
Emocijų pažinimo metodai
Kasdienėje ugdymo veikloje svarbu rasti sistemą, kuri efektyviai leistų ne tik komunikuoti su vaikais, tačiau būtų naudinga ir patiems vaikams mokytis pažinti savo emocijas bei jas reikšti.
„Savo grupėje naudoju emocijų korteles, kurios padeda vaikams įvardinti ir prisiminti emocijas“,- sako M. Stasiukonytė. Pedagogė pasakoja išbandžiusi daug metodų ir žaidimų siekiant išmokyti vaikus valdyti emocijas. Labiausiai pasiteisinę sprendimai – ramybės kampelis, kvėpavimo meditacija, emocijų kortelės ir emocijų šviesoforas. „Šie metodai ir žaidimai vaikams padeda nusiraminti, suprasti savo emocijas ir geriau suprasti kitus“,- teigia pedagogė.
Emocijų šviesoforas – mažas žingsnis į didelius pokyčius
Vienas iš gražių pavyzdžių – mergaitės istorija, kuriai rytais buvo sunku atsisveikinti su tėveliais. „Kas rytą atėjus prie emocijų šviesoforo ji parodydavo, kuri emocija ją atspindi šį rytą, o mes diskutuodavome, kodėl ji taip jaučiasi. Po kelių savaičių ši veikla tapo mėgstamiausia mergaitės ryto dalimi – į darželį ji norėdavo eiti kuo anksčiau, kad greičiau galėtų parodyti šviesoforo spalvą ir padiskutuoti“- džiaugiasi pedagogė.
Ryto ratas – vieta dalintis ir klausytis
„Turime ryto ratą, kurio metu kiekvienas vaikas paeiliui pasidalina savo įspūdžiais ir istorijomis“,- pasakoja pedagogė. Ji taip pat pabrėžia, jog veiklų metu svarbu vaikus mokyti ne tik pasakoti, bet ir klausyti. Kad vaikai nepertraukinėtų ir klausytų draugų – darželyje mokosi kelti ranką prieš norint kažką pasakyti.
Tėvų įsitraukimas – raktas į sėkmingą emocinį ugdymą
Pedagogė Miglė pasakoja, jog darželyje vykdomos paskaitos tėveliams apie vaikų emocijas ir tėveliai visada yra kviečiami prisijungti bei pagilinti žinias.
Patarimai tėvams
Ikimokyklinio ugdymo pedagogė M. Stasiukonytė pasidalino keliais patarimais tėveliams, kurie padės vaikams išmokti kalbėti apie savo jausmus:
- Kiekvieną dieną skirkite bent 15 minučių pokalbiui su vaiku – išklausykite jį, paprašykite papasakoti apie savo emocijas.
- Geriausias būdas ugdyti vaikų emocijas – rodyti pavyzdį, nes vaikai yra mažosios tėvų kopijos. Tai, ką jie mato šeimoje, perima ir patys.
- Kai tėveliai suirzę, tą supranta ir vaikas. Pokalbiai padeda atvirai išreikšti ir paaiškinti, kodėl taip yra jaučiamasi.
Emocinis ugdymas – investicija į ateitį
Emocinis ugdymas darželyje – tai ne tik žaidimai ar metodai, bet ir kasdienis bendravimas, pastangos išgirsti, suprasti ir palaikyti vaiką.
Tokiu būdu ugdomas emocinis raštingumas, pasitikėjimas savimi ir empatija – vertybės, kurios lydi žmogų visą gyvenimą.
Dirbtinis intelektas darbe buvo naudojamas idėjų generavimui.
