Dirbtinio intelekto (DI) integracija su kiekviena diena vis sparčiai didėja bei auga. Vis daugiau darbo sričių bando įsileisti DI į savo dienotvarkę, ne išimtis yra ir žurnalistika. Šiais laikais vis daugėja žurnalistų, kurie naudoja DI įrankius tam, kad palengvintų ir optimizuotų darbą. Transkribavimo programos, antraščių generavimas, paprasčiausių temų generavimas tampa žymiai lengvesnis naudojant DI siūlomus įrankius. Tv3.lt naujienų aktualijų žurnalistė, Augustina Kizelytė, paatvirauja, kaip DI tapo neatsiejama jos darbo dalimi ir kokias rizikas DI gali sukelti žurnalistikai.
„Nauda yra akivaizdi“
Pasak žurnalistės, dirbtinio intelekto integracija darbe tapo vienu geriausiu jos padarytu sprendimu. DI teikiamos naudos padeda jai efektyviau, o svarbiausia – greičiau dirbti, kas yra be galo svarbu naujienų portaluose.
„DI man be galo padeda, dažniausiai naudoju interviu transkribavimui, nors tekstą gaunu labai nesutvarkytą ir nestruktūruotą, tačiau jo redagavimas netrunka ilgai. Antraštes generuoti irgi teko ne kartą, manau, kad DI tikrai atlieka neblogą darbą ties tuo,“ – pasakoja Augustina K.
Augustina teigia, kad yra labai svarbu mokytis dirbtinio intelekto subtilybių ir kaip juo naudotis, tik išmanantis žmogus gali etiškai panaudoti DI įrankius.
„Jeigu kompanijose ir kitose darbo vietose yra net skatinama naudoti DI kaip pagalbine priemone, palengvinančia mūsų darbus ir leidžiančia juos atlikti greičiau, tai kodėl tuo nepasinaudojus mums, žurnalistams?!,“ – juokauja Augustina.
Dirbtinio intelekto rizika žurnalistikoje
Nors dirbtinis intelektas ir padeda žurnalistų darbui, Augustina įžvelgia ne vieną problemą, kuri gali atsirasti per daug naudojantis juo. Žurnalistės teigimu, DI naudojimas gali tapti priklausomas, o tai kelią savarankiškumo ir kūrybiškumo problemą
„Matau riziką bendrai visai žurnalistikai. Sugeneruoti tekstus tampa be galo lengva naudojant dirbtinį intelektą, manau, kad ir žurnalistų savarankiškumas ar idėjų generavimas taip pat gali nukentėti,“ – atvirauja žurnalistė.
Žurnalistė priduria, kad pati idėjas galvoja iš to, kas yra aktualu pasaulyje dabar, o tai yra viena iš didžiausių vertybių, kurias gali puoselėti žurnalistas – domėtis viskuo ir visada.
Galimas problemos sprendimas
Žurnalistė teigia, kad svarbiausia yra kiekvienai darbo vietai susigalvoti tam tikras gaires, kuriomis galėtų vadovautis darbuotojai naudojant dirbtinį intelektą.
„Turi kiekviena bendrovė, darbo vieta susigalvoti tam tikras gaires, atitinkančias jų asmenines žiniasklaidos priemones ar įmonės lūkesčius, tiesa, tai kažkiek yra individualu, tačiau tikrai įmanoma.“ – teigia Augustina K.
Žurnalistė priduria, kad dirbtinio intelekto panaudojimas turi būti su saiku. Na, o šios gairės padėtų išlaikyti atsakingesnį dirbtinio intelekto naudojimą ir mažesnį piktnaudžiavimą. Tiesa, ji priduria, kad čia iškyla ir etikos klausimas, kurį taip pat būtų pravartu išsiaiškinti prieš dirbant su dirbtiniu intelektu.
Vertingi patarimai jauniems žurnalistams
Jaunoji žurnalistė Augustina nori priminti, kad žurnalistai turi į savo darbą žiūrėti atsakingai ir domėtis viskuo, kas juos supa, o vėliau tai taps rutina. Kiekvienas žurnalistas atranda savo nišą, vieniems tai reportažai, kitiems straipsniai, tačiau ji mano, kad svarbiausia yra atrasti tai, kas jus labiausiai domina.
„Atsiminkite, kokiu tikslu dirbate, ir kad šviečiate visuomenę apie įvairius įvykius Lietuvoje ir ne tik,“ – pasakojo tv3.lt aktualijų žurnalistė Augustina Kizelytė.
Dirbtinis intelektas yra vertingas pagalbininkas, jei jis yra naudojamas sąmoningai. DI integracija žurnalistikoje priklausys nuo to, kokią kompetenciją turės žurnalistai naudotis DI priemonėmis ir kaip jie išlaikys savo vertybes. Kritinis mąstymas užtikrins, kad skaitmeninėje visuomenėje prieinamos naujienos bus ne tik greitos, bet ir patikimos visuomenei.
Dirbtinis intelektas buvo naudojamas idėjų generavimui.
