• Pamiršai slaptažodį?

Kodėl nerimo sutrikimai gali paveikti komunikaciją?

Nerimas komunikuojant, Aut. Kornelija Jagelavičiūtė

Nerimo sutrikimas yra lėtinis susirgimas pasižymintis nuolatiniu nerimu ar dirglumu, kuris pasireiškia be jokios priežasties. Žmonės turintys šį sutrikimą yra linkę jaudintis dėl kasdienės rutinos, netoleruoti nežinomybės, apkrauti save įvairiomis mintimis. Kai kuriuos žmones nerimo sutrikimas veikia visuomet, o pas kai kuriuos jis pasireiškia tik socialinėse situacijose. Kai vyksta komunikacija tarp dviejų ar daugiau žmonių, mes įtraukiam skirtingus psichikos mechanizmus, kas gali gan greitai mus išvarginti. Toks išvarginimas dar labiau provokuoja žmones turinčius nerimo sutrikimą ir sukelia kliūčių komunikacijoje.

Kai atsiranda kliūčių komunikacijoje, taip pat atsiranda rizika būti nesuprastam, ko pasekoje mes tik švaistome laiką ir nukenčia aplinkiniai darbai.

Kodėl taip nutinka:

  • Kai nerimaujame, mes esame išsiblaškę ir negalime logiškai mąstyti. Mes imame per daug galvoti ir pasiklystame savo mintyse, susikoncentruojame ties jausmais ir pastringame ties viena mintimi. Kad ir kokia būna problema, išsiblaskymas mums apsunkina klausytis ir palaikyti pokalbį su su kitais.
  • Prasidėjus nerimui gali kilti problemų dėl per didelio mąstymo. Kai nervinamės bendraudami su kitu asmeniu, mes imame pergalvoti kiekvieną jo ištartą žodį ir viską ką mes patys sakome. Tokiu atveju komunikacija neturi natūralaus srauto ir atrodo dirbtinai.
  • Dėl nerimo natūralūs judesiai gali atrodyti nenatūralūs ar keisti. Puikus pavyzdys – apsunkintas liežuvio valdymas. Įprastai mūsų liežuvis kalbant juda tiksliai taip, kaip reikia, kad ištartumėme norimus žodžius ar garsus. Tačiau, kai mus kamuoja nerimas, neretai kai kurie automatiniai kūno judesiai tampa ne tokie automatiški, nes mūsų smegenys sutelkia dėmesį į tą veiksmą. Tai gali apsunkinti taisyklingą liežuvio judinimą, todėl garsus ar žodžius galime ištarti netaisyklingai.
  • Kai kuriais itin didelio nerimo atvejais – ypač panikos priepuolių atveju – yra keletas problemų, kurios gali pabloginti mąstymą. Nerimas gali apkrauti mūsų smegenis ir tokiu atveju prarandame realybės suvokimą dėl ko mums pasidaro sunku klausyti pašnekovo ar galvoti nuoseklių minčių. Taip pat tai gali iššaukti galvos svaigimą. Tokiais atvejais sutrikęs mąstymas dažnai neišnyksta tol, kol panikos priepuolis neatslūgsta ir sutrikęs kvėpavimas vėl nevaldomas.
  • Galiausiai, kai susikoncentruojame į savo nerimą, gali kilti problemų klausytis ir suprasti, ką sako kitas asmuo. Tai dažnai lemia išsiblaškęs mąstymas, kaip minėta anksčiau. Nerimastingas dėmesys žmogaus veido išraiškoms ar neverbaliniam bendravimui gali paveikti mūsų gebėjimą klausytis ir atkreipti dėmesį į tai, ką kiti asmenys sako. Nerimas dėl gaunamo pranešimo turinio gali paskatinti mus per daug susitelkti ties vienu konkrečiu žodžiu ar fraze, todėl galime praleisti kitą turinį, kuris yra būtinas norint teisingai suprasti.
Apdorojama informacija.
Paveiksl. aut. nežinomas

Kadangi nerimas gali skirtingai paveikti komunikaciją, yra ir skirtingų būdų kaip užtikrinti, kad bendravimo problemos nekeltų dar didesnio nerimo:

  • Kai kas nors trukdo jums susikaupti, būkite atviri asmeniui, su kuriuo bendraujate. Nors daugumai žmonių nepatinka, kad jų nerimas yra žinomas, tiesa ta, kad žmonės gali pasakyti, kada nerimaujame, o bandydami jį nuslėpti, dažnai pastebime, kad patiriame daugiau nerimo.
  • Užuot dar labiau sunerimę dėl to, kad praleidote tai, ką jums pasakė, tiesiog paprašykite jų tai pakartoti, turėsite dar vieną galimybę įsiklausyti.
  • Stenkitės mažiau pergalvoti ką sakote. Suprantama, kad norite įsitikinti, jog nepasakote nieko kvailo ar gėdingo, bet jei dėl pernelyg didelio mąstymo jūs šnekate keistai, kokią vertę turės perdėtas mąstymas?
  • Pabandykite kalbėtis su žmogumi, su kuriuo jaučiatės patogiai. Taip pat galite pabandyti palaikyti su savimi, kai esate vienas. Būtinai kalbėkite garsiai, o ne tik mintyse, nes būtent tai turėsite daryti kalbėdami su kitu asmeniu.

Nerimo sutrikimai sukelia kliūčių mums aiškiai perduoti norimą informaciją ar suprasti kitus. Tai nutinka dėl išsiblaškusio mąstymo, pergalvojimo, apsunkintų natūralių judesių, realybės suvokimo praradimo ar klausymo problemų. Yra įvairių būdų kaip palengvinti komunikaciją nerimo metu – pasakyti kitiems apie savo problemą, paprašyti jų pakartoti informaciją, mažiau pergalvoti ką sakome ir praktikuotis kalbėti gyvai. Šie būdai ne visiems išspręs nerimo problemas komunikacijoje, tačiau gali bent minimaliai padėti.

Tekstas parengtas pagal:

Abraham M., (2020) How anxiety can impair communication

Mill R., (2018) Is anxiety messing with the way you communicate?

Autorius
Kornelija Jagelavičiūtė
Žiūrėti visas naujienas
Palikti komentarą

Autorius Kornelija Jagelavičiūtė
KOMUNIKACIJA kitaip

Instagram

Instagram has returned empty data. Please authorize your Instagram account in the plugin settings .

Inverted widget

Turn on the „Inverted background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Accent widget

Turn on the „Accent background“ option for any widget, to get an alternative styling like this.

Elena Baranauskaite

Advertisement

Small ads

Flickr

  • Einkaufswagen Kid
  • Maritta (take 3)
  • Puzzling
  • Maritta (take #2)
  • Maritta (take 2)
  • Palettes
  • Cecy
  • Paola paloma
  • Normal-a-normal

ThemeForest