Pandemija paskatino skaitmeninę transformaciją, kuri matoma daugelyje verslo sektorių. Tai ypač palietė rinkodaros sektorių, prekės ženklo, įmonių vidinę bei viešą komunikaciją.

Nuotolinis darbas ir susitikimai

Pandemija mus išmokė, jog norint gerai ir kokybiškai dirbti, nebūtina kasdien keltis anksti ryte ir vykti į darbą. Darbo vietą galima susikurti bet kuriame pasaulio kampelyje. Nuotoliniu būdu dabar dirba daugelis, todėl visos vidinės bei išorinės komunikacijos kampanijos turi būti visiškai skaitmeninės. Šis laikotarpis atnešė naujovių ir pokyčių komunikacijos srityje, naudojant tiesiogines vaizdo transliacijas įvairiose platformose. Vis labiau populiarėja virtualūs (nuotoliniai) renginiai, tinklalaidės, pokalbiai bei jų tiesioginės transliacijos.

Grėsmės

Skubėjimas pereiti prie operacijų skaitmenizavimo gali turėti pasekmių, todėl svarbu akcentuoti skaitmeninį saugumą bei pasikartojančių užduočių automatizavimą, kuris leistų žmonėms rūpintis svarbesnėmis užduotimis.

Komunikacijos inocavijos

Socialiniai tinklai ir nuomonės formuotojai

Dar iki pandemijos, socialinių tinklų nuomonės formuotojų sritis sparčiai plėtėsi. Vis tik įvedus karantiną, socialinių tinklų naudojimas stipriai išaugo ir greičiausiai, ši tendencija išliks. Nuolat atsiranda naujų „influencerių“, jų populiarumas ir sekėjų ratas didėja. Tie prekės ženklai, kurie ima bendradarbiauti su kylančiomis žvaigždėmis pasiekia naujas auditorijas ir laimi daugiausiai.
Daugelis susiduria su ryšių su visuomene kampanijų rezultatų matavimo iššūkiais: deja, „like“ mygtuko paspaudimų skaičius vargu, ar atneša verslui pelną. Su skaitmenizavimo bei technologijų galimybėmis nejučia kyla klausimas – o galbūt ir komunikacijos specialistų darbas kada nors galės būti automatizuotas?
Taigi, kas toliau? Visi ryšių su visuomene profesionalai sutaria: socialinė medija nesustos vietoje ir tobulės, o mes esame tie, kurie turės šiuos pokyčius akimirksniu perprasti bei jais pasinaudoti. Turinys liks svarbus mūsų veikloje, tik reikia įprasti kalbėti nebe tekstais, bet vaizdais. Tikslui pasiekti, teks prisijaukinti naujus įrankius ir technologijas. Šioje vietoje yra svarbus vienas aspektas – ryšių su visuomene kampanijos turi žengti į virtualią realybę, nes joje slypi dar neišnaudotos galimybės. Apibendrinant, galima sakyti, kad komunikacijos veikla turi eiti koja kojon su naujausiomis technologijomis, sekti pasaulines tendencijas, visuomenės elgesio pokyčius ir visa tai sugebėti pritaikyti atstovaujamos organizacijos poreikiams. Iššūkiai ambicingi, ar ne?
Apie tai, kokios komunikacijos tendencijos vyrauja šiais laikais, kalba „GConsulting“ vadovas, ir Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Giedrius Juozapavičius.

Kalbant apie komunikaciją ir apskritai apie visą komunikacijos rinką, per pastarąjį dešimtmetį, „komunikacija yra tiesiogiai susijusi su visais kitais procesais, kurie vyksta visuomenėje, ir išskirčiau septynis esminius pokyčius: technologinį progresą ir skaitmenizavimą, auditorijos segmentaciją ir pažinimą, greitį, melagienas, komunikacijos kanalo sampratą, informacijos perteklių ir integruotą komunikaciją“.

Technologinis progresas ir skaitmenizavimas

Pasak G. Juozapavičiaus, technologinis progresas ir skaitmenizavimas ypač stipriai pakeitė ir toliau keičia visuomenės gyvenimą, poreikius ir elgseną. „Komunikacija, tiek išorinė, tiek vidinė turėjo prisitaikyti prie pasikeitusių komunikacijos kanalų, kuriais informacija gali keliauti daug greičiau ir pasiekti daug platesnę ir labiau segmentuotą auditoriją“, – akcentuoja jis.
Šiandien, technologijų pagalba apie komunikacijos gavėją galima žinoti labai daug. „Patys žmonės norėdami gauti labiau jiems pritaikytus pasiūlymus yra daugeliu atvejų savanoriškai atidavę informaciją apie save. Tiesa, naujai įsigalioję Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai ėmėsi reguliuoti šią sritį. Kiekvienas turi priimti sprendimą, kiek asmeninių duomenų apie save, savo įpročius, pomėgius ir elgseną atiduoti tam, kad gautum tau asmeniškai parengtus pranešimus – pasiūlymus. Gyvenimo tempas auga, žmogus turi vis mažiau laiko, todėl suasmenintos komunikacijos svarba ir toliau augs“ pabrėžia „GConsulting“ vadovas, pridurdamas – „Iš kitos pusės, kai didieji technologiniai milžinai mus pradėjo grupuoti į tam tikras grupes, pagal tai kaip mes elgiamės internete, kokios informacijos ieškome, ką skaitome – žodžiu pagal tai, kaip mes informaciją „vartojame“ ir pagal tai mums pasiūlė turinį, mes iš pradžių apsidžiaugėme, nes pradėjome matyti mums patinkančias temas, taip pat galvojančius žmones, patinkančius straipsnius, daiktus ir t. t., bet iš tiesų – mes užsidarėme savo „socialiniuose burbuluose“.

„Pasirinkus norimą auditoriją, mus visus, pagal grupavimo algoritmą pasieks vienoda žinia, mąstančius kitaip – kita. Technologijos sukūrė galimybes, skirtingų žinučių ir turinio pagalba skirtingai paveikti auditorijas, netgi taip formuoti norimą nuomonę, tarp skirtingų grupių žmonių. Atrodo iš pirmo žvilgsnio, toks nekaltas sumanymas, kaip geriau pažinti savo vartotojus virto galingu įrankiu dezinformacijai ar tendencingai nuomonei skleisti“, – teigia G. Juozapavičius.

Iš esmes galima sakyti, kad pandemija, kuri prasidėjo 2020 metų gale ir tęsiasi iki šiol pakeitė net tik 21 amžiaus istoriją. Ji padėjo suprasti, kad žmogaus poreikiai yra daug mažesni, nei jam atrodo. Žvelgiant iš komunikacijos perspektyvos, gyvi pokalbiai ir derybos prie kavos puodelio persikėlė už ekranų. Ar tai yra geriau, nei buvo prieš tai? Kiekvienas gali atsakyti individualiai, tačiau galime teigti, kad pandemijos padariniai komunikacijoje išliks ilgai, o galbūt tam tikri dalykai pasikeitė visam laikui.

Tekstas parengtas remiantis: