Jekaterina Kožanova
Nuomonės formuotojas – viešas asmuo ar ne? Šiuolaikinė visuomenė labai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, aktyviai dalinasi užfiksuotomis svarbiomis gyvenimo akimirkomis arba savo kasdienybe. Beveik kiekvienas iš mūsų stebi Facebook ir Instagram kitų žmonių tikrus ir netikrus gyvenimus. Kas iš smalsumo, kas pavydo genamas.
Prancūzų dramaturgas Žanas Batistas Poklenas teigė, kad „Smalsumas atsiranda iš pavydo“. Tai viena iš priežasčių, kodėl tiek daug savo brangaus laiko žmonės praleidžia netikroje realybėje.
Žinomi žmonės tampa lyg šeimos nariai, tačiau dažnai pamirštame, kad tai ką matome ne visada atspindi realybę. Tikime jų kalbomis, kartu džiaugiames ir liūdime, kai nesiseka. Esame tarsi realybės šou stebėtojai. Kur įdomūs įvykiai – ten ir apkalbos. Devyniasdešimtųjų vaikai nevengia skaityti „Discort“ apkalbų. Vyresni savo svarbias nuomones reikšdavo ir skaitė Delfi ar 15min naujienų portaluose, kol pamažu dėl kylančios diskriminacijos komentarų skiltį panaikino arba įdiegė atnaujinimus, dėl kurių rašantysis turi rodyti savo vardą ir pavardę arba Facebook paskyros informaciją.
Ilgą laiką viešo asmens sąvokai nuomonės formuotojai nepriklausė. Bet ar tai atleidžia nuo atsakomybės? Ar tikrai galima kalbėti ką nori ir kiek nori? Po plačiai nuskambėjusio viešo dviejų garsių žmonių apsižodžiavimo jautria skiepų tema buvo priimta įstatymo pataisa dėl viešo asmens sąvokos.
Pasaulinės pandemijos metu, garsi nuomonės formuotoja Gintarė Gurevičiūtė 161 tūkstančiui sekėjų pasakojo apie būsimą laidą „Kol kas neatskleisiu, kas pašnekovas. Laida bus apie tai, kaip visus mus legaliai seka, apie bangas, galinčias priversti pirkti, apie skiepų sudėtį, kuriose yra abortų liekanų ir dar krūva visokių dalykų“ Šiuos žodžius sukritikavo ir pašaipiai išsakė savo nuomonę Paulius Mikolaitis dar žinomas Paul de Miko slapyvardžiu. Nuomonės formuotojo P. Mikolaičio minčių išsakymo kaina buvo kvietimas į teismą dėl neteisėto ne viešo asmens atvaizdo panaudojimo. Galutinio teismo sprendimo nėra, tačiau du žinomi žmonės gina savo teisybę ir panašu, kad tai užtruks ilgą laiką. Ar nuomonės formuotojai turėtų kalbėti apgalvotai ir pateikti argumentus savo išsakytai nuomonei? Ar galima tiesiog kalbėti kiek nori, kada nori?
Prancūzijoje žinomas nuomonės formuotojas ir keliautojas Leo Grasset yra prisipažinęs, kad gavo „tylų“ pasiūlymą, kuris buvo labai pelningas, kad būtų pateikti fiktyvūs teiginiai, jog „Pfizer“ kelia mirtiną riziką ir kad žiniasklaida bei valdantieji slepia tariamus pavojus. O kiek pasaulyje garsių žmonių dėl pinigų pasiryžę transliuoti bet ką? Gal net tas pamėgtas „kaimynas“ kuris rodo įdomius receptus ir yra surinkęs virš 100 tūkstančių sekėjų yra pasiryžęs parsiduoti vardan geresnio rytojaus.
Vis dažnėjančių nemalonių „įvykių“ dėl naujosios nuomonės formuotojo profesijos 2021m. gruodžio mėn. 23d. Seimas pranešė žiniasklaidai, kad prapletė viešojo asmens sąvoką. Seimas priėmė įtatymų pataisas, kuriose nutarta detaliau apibrėžti, kokie asmenys bus laikomi viešaisias asmenimis. Be visų mums gerai žinomų valstybės pareigūnų, teisėjų ir t.t. Viešu asmeniu taip pat bus laikomas ir visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantis tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantis pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Galbūt įstatymo pataisa įpareigos naujos profesijos atstovus labai gerai pasvarstyti ir prisiimti atsakomybę. Juk komunikuoti šių dienų aktualiausiais kanalais visomis temomis, neturint tam kompetencijos net labai rizikinga, nes tai liečia kitų žmonių gerovę. Galbūt neužtenka tiesiog turėti nuomonę ir ją reikšti?
Šaltiniai:
Emilė Partafiejūtė
Reda Šalkauskaitė
Leticija Uznytė
Anastasija Kurojedova
Jūratė Vasiliauskaitė
