(Ne)nuoširdi komunikacija socialiniuose tinkluose

Turbūt dauguma žmonių patvirtins, jog socialiniai tinklai yra tinkamiausias įrankis stebėti žmonių gyvenimus iš labai arti. Vos kelių mygtukų paspaudimu tokiuose socialiniuose tinkluose kaip: ,,Instagram“, ,,Facebook“ galime lengvai surasti mus dominančius asmenis bei sekti jų kasdienines veiklas.

Prieš keletą metų pamatyti savo akimis, ką Lady Gaga šįryt valgė pusryčiams ar kur šią savaitę keliauja Leonardo DiCaprio turbūt negalėjome taip lengvai kaip šiandien.

Tačiau kodėl mes taip mėgstame stebėti bei sekti svetimų žmonių gyvenimus?
Žmonės nuo labai senų laikų dievina paskalas.

Žinomas švedų psichiatras Andersas Hansenas teigia, jog ,,žinoti, ką kiti veikia ir kokius santykius palaiko, buvo naudinga, todėl ir jaučiame stiprų tokios informacijos poreikį“. Būtent todėl žmonės iki šių dienų seka naujienas apie jiems įdomius žmones. O socialiniai tinklai viską mums patiekia tarsi ant lėkštutės.

Tačiau ar visuomet socialiniuose tinkluose visa pateikta informacija yra nuoširdi? Turbūt dauguma sutiks, jog ,,Instagram“, ,,Facebook“ tinkluose rodomas glamūrinis gyvenimas realybėje ne visada yra toks tobulas ir ,,pūkuotas“. Tai, ką žmonės komunikuoja savo paskyrose dažnai skiriasi nuo to, kas lieka kitoje ekrano pusėje – realybėje. Kasdien matome kitų tobulus gyvenimus, keliones, prabangius pirkinius, tobulas šeimas, idealius dienos ritmus, skaniausius patiekalus, prabangiausius daiktus. Tačiau ar tikrai visada tie vaizduojami tobuli, lyg iš žurnalo viršelio gyvenimai, yra tikri, o prabangūs vaizduojami daiktai tikrai priklauso juos rodančiam žmogui? Ko gero, ne visada. Turbūt ne kartą esate girdėję kuriozinių situacijų ar istorijų apie tuos tobulai rožinius gyvenimus.

Žmonės nuomojasi prabangius automobilius arba įspūdingas gėlių puokštes įspūdingoms nuotraukoms, retušuoja savo kūnus tam, jog nuotraukose jie atrodytų sportiški ir atletiški, programėlių pagalba netgi pakeičia savo veido bruožus tam, kad tilptų į kažkieno sugalvotus grožio standartus. O padėję mobiliuosius telefonus, grįžta į savo realų gyvenimą, kuriame jie neturi nei to prabangaus automobilio, nei devynių karatų deimanto ant piršto, nei tobulos, mažos, riestos nosytės.

Kartais kyla klausimas, kodėl žmonės socialiniuose tinkluose komunikuoja itin stipriai pagražintą tiesą. Galbūt dėl dėmesio ar taip visų trokštamo populiarumo? O galbūt ,,Instagram“ ar ,,Facebook“ tai puiki terpė suvaidinti savo svajonių gyvenimo spektaklį, o už pasirodymą surinkti kuo daugiau ,,like“ mygtukų? O gal tikrasis viso šio teatro tikslas sukelti pavydą kitiems?
Normalu, jog visa ,,tobula“ komunikacija su tobulomis vaizdinėmis priemonėmis mums kelia pavydą.

Knygoje ,,Naršymo metas“ buvo aprašytas vienas įdomus tyrimas, kas žmonėms kelia didžiausią pavydą. Šešių šimtų respondentų buvo paklausta, ką jie dažniausiai jaučia naudodamiesi ,,Facebook“ programėle. Trečdalis nurodė patiriantys pavydą. Kas mums kelia tą pavydą? Turbūt pagalvojote apie naujus, prabangius automobilius, didžiulius prabangius namus? Nei viena, nei kita. Didžiausią pavydą mums kelia – kitų išgyvenimai. Atostogų egzotiškose šalyse nuotraukos kelia daugiau pavydo nei nauja sofa ar greitas sportinis automobilis.

Kaip tik išgyvenimais mes esame labiausiai linkę dalintis. Tačiau ne visada tie glamūriniai išgyvenimai yra tikroji realybė.
Žmonės, naršydami socialiniuose tinkluose, visų pirma turi išlikti sąmoningi ir suprasti, kad ne viskas, ką jie mato savo ekranuose atspindi tikrąją realybę. Nuostabu, kad žmonės keliauja ir medituoja Artemidės šventykloje, ar mėgaujasi dangiškais migdolais kabančiuose soduose, tačiau reiktų nepamiršti, jog šie cukraus vata kvepiantys gyvenimai ne kiekvieną dieną yra tobuli.

Dažnai mes, žmonės, grįžę po sunkios darbo dienos, susipykę su namiškiais ir vos sukrapštę pinigų šio mėnesio mokesčiams, pasiimdami išmanųjį telefoną į rankas galvojame, jog visi už ekrano gyvena svajonių gyvenimą. O mes liekame nuošaliame pilkame kamputyje. Pradedame menkinti save net nesusimąstydami, jog tie personažai ,,Instagram“ programėlėje irgi yra žmonės. Su tokiomis pačiomis bėdomis, nenusisekusiomis dienomis ar nelaimėmis. Tik, žinoma, ne visi tą netobulą gyvenimą nori komunikuoti ir rodyti kitiems. Todėl socialiniuose tinkluose komunikacija tampa nenuoširdi, ne visuomet tikra ir iki galo atvira. Kiek šimtų nuotraukų padarote jūs fotografuojantis, kol įkeliate tą vieną tobulą? Ir kiek gėdingos tikrovės ir nemalonaus realumo lieka kažkur giliai paslėptame jūsų telefono aplanke?

Atrodo, jog internetas ir socialiniai tinklai yra blogis, tačiau vienas iš socialinio tinklo „Twitter“ įkūrėjų Evanas Williamsas, šiuo metu vadovaujantis portalui „Medium“, sako, kad jokiu būdu ir atkreipia dėmesį, kad žmonės, kalbėdami apie neigiamas pasekmes, nesusimąsto apie tai, ką turi gero. „Mes labai daug visko priimame kaip savaime suprantamus dalykus, pavyzdžiui, nesusimąstome, kaip atrodytų pasaulis be galimybės kiekvienam išsakyti savo nuomonę. Žmonės internete, socialiniuose tinkluose susidraugauja, randa darbus ir aš džiaugiuosi galėdamas būti to dalimi“, – teigė jis, ir taip pat atkreipė dėmesį, kad  žmonijai reikia išmokti teisingai su tuo elgtis.

Todėl apibendrinant galima sakyti, kad su socialiniais tinklais reikia mokėti elgtis. Reikia mokėti suprasti, kad ne viskas, ką juose matome yra tikra ir nuoširdu. Kad ne viskas yra tobula, kad kiekvieno skleidžiama informacija ne visada yra reali ir parodanti tikrąjį gyvenimą.

Reikia išlikti sąmoningiems ir suprasti, kad tobulų gyvenimų nėra.

O, jeigu tie tobuli gyvenimai vaizduojami socialiniuose tinkluose, nepasitikėti visais matomais vaizdais aklai, nes jie ne visuomet yra tikri.

Tekstas parengtas pagal:

• Knygą ,,Naršymo metas“, Autorius: Anders Hansen;
• Interneto pasaulis: ar gėris nugalės blogį? – M360 (delfi.lt)